Švaros!

Prie Seimo sutikau nemažai pažįstamų žmonių, kurie taip pat atėjo pabūti kartu, prisiminti, išgirsti. Kažkodėl skirtingi žmonės šiais metais akcentavo vieną bendrą dalyką – provokatorius, kurie tada buvo vežami iš įvairiai kur, kai kurie Baltarusijos, kai kurie aplinkinių Vilniaus rajonų. Iš dvidešimties metų perspektyvos girdėti šiuos liudijimus buvo idomu, kartu lyg ir nieko nauja.

Bet ne viskas, kas svarbu, turi buti nauja. Pastarosiomis dienomis iš skaitytų tekstų man patiko dvi mintys: Karolio Jachimavičiaus, kad viskas, kas aišku, yra aišku (http://www.uroboras.lt/2011/01/11/istorija-yra-paprasta/), ir Vytauto Landsbergio, kad netgi tai, kas yra aišku, kartais kažkam dar gali būti ir neišku (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vlandsbergis-nusigyvenome-iki-to-kad-niekinama-pati-musu-broliu-ir-sesers-gyvybes-auka.d?id=40714763).

Taigi – truputi nėščias nebūsi. Šioje vietoje, matyt, Einšteinas negalioja. Tad tiems, kam viskas aišku, pasirinkimas lyg ir paprastas:
a) likti su savo žinojimu ir supratimu sau ir „nesikišti, vaikeli, į politiką“;
b) skleisti žinojimą ir supratimą, kad mažiau erdvės turėtų vemiantys tulžimi komentaruose.

Norisi, kad švaru būtų viskas aplinkui. Tik tam reikia įtikinti ir kitus nešiukšlinti.