Vasario 16

Žinia, ypatingai pastaruoju metu  didis priešpastatymas Vasario 16 – os  Valentinui. Tai suprantama -  kas mieliau,  -  už įteiktą rožę mylimai merginai tikėtis fiziškai išreikšto bučinio, ar biesas žino kada įmanomai gaunamo Valstybės apdovanojimo?

Ne šią nuobodžiausią gyvenime temą šiandien, kas labiau: Lietuva VS Valentinas (jei nori ką mylėti – mergaitę, Tėvynę, save – vienas kitam tai netrukdo, mylėk į sveikatą), noriu aprašyti. Labiau rūpi kiekvieno iš mūsų požiųris į šią datą. Kaip kas jaučiasi, kokie emociniai ryšiai sieja su Vasario šešioliktąja, ar seneliai, proseneliai pasakojo apie tai, ar turime kokį įvaizdį kaip reikalai dėliojosi 1918 metais.

Kažkada, atlikdami praktiką Rumšiškėse, rinkome medžiagą apie lietuvius, išvežtus į Sibirą,  o šeštame dešimtmetyje, leidus jiems grįžti, įsikūrusius šiame nuostabiame Lietuvos kampelyje, kuriame mes, studentai, jų ir klausinėjome apie tai kas vyko. Daugelis iš jų buvo absoliutūs mūsų žemės ir Tėvynės patriotai; man nuolat kyla klausimas – ką reikia daryti, kad tokių žmonių daugėtų?

Kaip žinia, kiekvienam judėjimui reikia sukrėtimo. Sukrėtimo, kuris liestų asmeniškai.

Įdomu, kad šešiolikta Vasario ir vienuolikta Kovo yra taip netoli viena kitos. Vieną datą mes žinome iš tekstų, vadovėlių, senelių pasakojimų. Kita data yra pažįstama daugumai iš mūsų gyvai. Visos kartos gali palyginti, apsvarstyti ir nuspresti – kaip kas ir ar teisingai viskas vyko.

Jei ne viskas visada teisingai- galbūt laikas pamastyti apie šiek tiek kitoki, griežtesni, savivaldos metodą?   Savivaldos, kuri ir yra esminis Nepriklausomybės garantas. Kur žmonės turi galimybę savo nuomonę išsakyti ne vieną kartą metuose (ar rečiau), tačiau kaskart priimant svarbų sprendimą.

Devyniasdešimt dveji metai su penkiasdešemties pertrauka yra daug. Būkime tvirti. Kad ir kaip kartais banaliais skambėtų “neklausk ką tau davė Tėvynė, klausk, ką tu davei Tėvynei”, bet kartais paklausk savęs to klausimo antros dalies.

Tad štai klausimas atviras – ar padarysi ką nors vardan Tos?