Change

Pranešu, jog nuo kovo pirmos nebedirbsiu Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio koordinatoriumi.

Ačiū visiems, kurie pastaruosius trejus metus dirbo ties projektais, programomis, organizavimu ir prisidėjo prie to, kad Vilniaus ir Kauno dvimiesčio regionas yra pripažintas perspektyviausiu Europos regionu 2006/2007 metais – didelis ačiū!

Taip pat didžiulis ačiū tiems, kurie yra šalia asmeniniame gyvenime:)

Tikrai tikiu, kad ateitis bus supratingesnė ir toliaregiškesnė strateginiais regiono ir valstybės plėtros klausimais, nei dabartis.

Tikiuosi toliau bendrauti su Jumis ir naujose pareigose, ir kitose gyvenimo sferose.
________________________________________________________________________________________________________________________________

I’d like to inform you, that March 1st is deadline for me being Vilnius and Kaunas dipolis coordinator in Vilnius city municipality.
Hope to communicate with all of you in the future projects.
________________________________________________________________________________________________________________________________

Pagarbiai/best regards,

Mindaugas REINIKIS,
Mob. tel: +370 6 20 82 911
E-paštas: reinikis@gmail.com
www.reinikis.tk

www.paf.lt
www.outsourcing.lt

Info

Įkurta Vilniaus universiteto studentų savivaldos Alumni draugija

Vasario 16-ąją dieną, Vilniaus universiteto Senato salėje Lietuvos himną ir studentiškąjį Gaudeamus giedojo susirinkę buvę Alma Mater studentų savivaldos atstovai. Pagrindinis tikslas – įkurti VU studentų savivaldos Alumni draugiją – buvo įgyvendintas. Patvirtinti draugijos įstatai, išrinkta vadovybė.
Tarybos pirmininku išrinktas Saulius Povilaitis, iki tol ėjęs VU SA Veteranų klubo pirmininko pareigas. Valdybos pirmininku tapo Marius Zabielskas, buvęs VU SA prezidentas.
Į Tarybą taip pat išrinkti: Marius Zabielskas (kaip valdybos pirmininkas), Mindaugas Reinikis, Gintaras Jasaitis, Osvaldas Markevičius, Vytautas Grinius, Rimas Ališauskas, Gintautas Bartkus ir Laurynas Kuzavas.
Valdybos nariais tapo: Artūras Šaltis, Šarūnas Gustainis, Romas Turonis, Jekaterina Bortkevič.
Taip pat išrinkta Revizijos ir etikos komisija, kurios sudėtyje Giedrius Brazauskas, Tomas Žalandauskas, Valerijus Skinderskis.
Pagrindiniai draugijos tikslai yra palaikyti tvirtus dalyvavusiųjų Vilniaus universiteto Studentų savivaldos veikloje asmenų ir VU SSA narių bendravimą ir skatinti jų ryšius su Alma Mater, taip pat prisidėti prie Vilniaus universiteto veiklos vystymo bei plėtros, padėti užtikrinti aukštą studijų ir mokslo tiriamosios veiklos lygį Vilniaus universitete. Alumni draugijos nariai sieks veiksmingos VU SSA narių integracijos darbo rinkoje ir visuomeniniame, kultūriniame šalies gyvenime, stengsis ugdyti juos aktyviais pilietinės visuomenės nariais, siekiančiais teisinės valstybės idealo. Siekis VU bendruomenės ir kitų socialinių grupių tarpusavio supratimo ir tolerancijos – taip pat yra įrašytas kaip vienas pagrindinių draugijos tikslų.
Alumni draugijos nariais kviečiami tapti visi VU absolventai, kurie buvo skirti, rinkti, deleguoti į VU, jo padalinių ar studentų savivaldos valdymo organus ir turi dvi VU SSAD narių rekomendacijas

Siūlome susipažinti su steigiamojo susirinkimo priimta patvirtintų Alumni draugijos įstatų preambule:
Buvę Vilniaus universiteto studentų savivaldos dalyviai, Vilniaus universiteto absolventai, 2008 m. vasario 16 d. susirinkę į steigiamąjį susirinkimą Vilniuje,
- atsižvelgdami į tai, jog visais laikais Vilniaus universitete Studentų saviraiška įvairiomis, savo laikmetį atitinkančiomis, formomis rasdavo savo erdvę studentiškai veiklai ir valiai reikštis;
- vertindami įgūdžius bei žinias, įgytas senojoje Alma Mater, ir patirtį, įgytą dalyvaujant studentų savivaldoje;
- atmindami, jog Vilniaus universiteto absolvento vardas yra ne tik mūsų akademinio išsilavinimo ir žinių vertės matas, bet ir įvairiapusės patirties bei priklausomybės garbingai Universiteto bendruomenei ženklas;
- jausdami poreikį prisidėti, remti ir palaikyti Vilniaus universiteto administracinių, akademinių bei studentų savivaldos organų siekius, suformuluotus Universiteto statute, Studentų atstovybės įstatuose bei kituose pamatiniuose Universiteto veiklą ir vaidmenį apibrėžiančiuose dokumentuose;
- pratęsdami pastarųjų dešimtmečių buvusiųjų studentų savivaldos dalyvių formalaus ir neformalaus bendravimo tradiciją bei užtikrindami Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Veteranų klubo veiklos tęstinumą;
- siekdami išsaugoti, puoselėti ir plėtoti skirtingų universitetinės bendruomenės kartų tarpusavio supratimo ir bendravimo poreikius, prisiimant ne tik garbę, bet ir atsakomybę rūpintis Universiteto vardo garsinimu, ir studentų savivaldos tradicijų puoselėjimu bei skatinimu;
- priimdami šiuolaikinės visuomenės iššūkius, pratęsdami garbingiausių Europos universitetų tradicijas ir suvienydami seniausiojo Lietuvos universiteto buvusiųjų aktyviausių studentų savivaldos dalyvių pastangas,
įsteigia šių vertybių puoselėjimui, saugojimui ir plėtojimui skirtą, Lietuvos Respublikos teisės normų saistomą Organizaciją, savo narių sutarimo ir valios reiškėją – Vilniaus universiteto studentų savivaldos Alumni draugiją.

Siandien

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

1941 m. prasidėjus Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karui, nepriklausomybės akto signatarų laukė liūdnas likimas – vieni iš jų nužudyti, kiti ištremti į lagerius.

Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-oji kaip šventė buvo draudžiama minėti. Bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji buvo oficialiai paminėta 1989 metais Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje.

Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d.

Tarpais

Žiū – ateina, prieina, praeina, nueina… Ir taip vis tarpais, tarpais, kad net ritmą jausti galima būtų jei tik būtų noras.
Matai – ateina, kažką sako, lyg bendrautų, tada visai prieina, jau rodos, kad lyg ir su tavim bendrauja, vapa įdomiai visaip viską, tačiau, kad kur po perkūnais, nė per kur – ima ir praeina lyg niekur nieko, ir tada jau stebi kaip nueina sau lygiai it okapis po gero traki traki.
Tam ratu ir sukasi viskas, kartais dažnesniu, kartais retesniu tarpsniu, kad ateitų, prieitų, praeitų ir nueitų.
Tiek 12 (mes nesenstam, mes brestam!), tiek 14 (kam ta diskusija? kas švenčia, tešvenčia), tiek 16 (apie ją dar parašysiu). Vasaris, žodžiu.

užgavėnės

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).

Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

Atvirukai
Užgavėnių dainos
Užgavėnių blynų receptai

Užgavėnių žaidimai: Gaidžių peštynės, Grumtynės maišais
Karnavalas

Užgavėnių metu rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.

Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju – moteris. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis.

Šventės metu vidurnaktį (šiais laikais anksčiau nei 24 val.) deginama Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša. Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią. Kai kur buvo paprotys Morę ne deginti, o skandinti.
Maistas

Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną jau prasideda Gavėnia. Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį – šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas“.

Specialūs Užgavėnių dienos patiekalai: riebi kiauliena, šiupinys (su mėsa verdama miežinių kruopų bei žirnių košė su virta kiaulės uodega ar šnipu), troškinti kopūstai, blynai, spurgos. Kiekviena šeimininkė privalo kepti blynus, kurių ateina prašyti persirengėliai ri gausus vaikų būrys.
Spėjimai ir burtai

Senoliai sakydavo, kad jei per Užgavėnes oras sausas, laukia sausas pavasaris, jei drėgnas – linai gerai derės.

Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias, buvo paplitę meilės burtai. Merginos skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas, apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus. Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė – kad šiemet ras porą, ištekės. Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten būsimas jaunikis atvažiuos. Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė susirasti porą. Jei sniege gerai pasivoliosi, ir linai gerai derės.

Tikėta, kad, jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais baravykai kepurės dydžio dygs.

Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti, tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

Jei šią dieną ant bičių avilio vandens nuliesi, bičių spiečius nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip vandens.