Kas antrą trečiadienį Vilniaus bare „Prie Universiteto“ vyksta diskusijų klubo politika.lt susitikimai.
Konrado Adenauerio fondo dėka įvairiomis temomis, nuo Mažeikių naftos iki savanoriškos lietuvių veiklos karštuose pasaulio taškuose diskutuojama jau antri metai. Į klubą kviečiami aptariamos temos ekspertai, specialistai, įvykių dalyviai. Į diskusijas renkasi įvairiausių profesijų, specialybių atstovai, besidomintys Lietuvoje bei pasaulyje vykstančiais dalykais ir norintys apie juos sužinoti daugiau ar tiesiog išreikšti savo nuomonę.
Šio trečiadienio klube buvo analizuojami įvairių nuomonių sulaukę praėjusių savivaldos rinkimų rezultatai, tačiau pagrindiniu diskusijos objektu tapo kokia apskritai yra Lietuvos visuomenės bei valstybės valdymo padėtis.
Vienas iš pranešėjų, politologas Liutauras Grudzinskas teigė, jog Lietuvoje savivaldos nėra, yra tik dar vienas valdžios lygmuo. Todėl, kad
- per didelės savivaldybės,
- savivaldybių tarybų nariai renkami tik per partijų sąrašus,
- didelis išrinktųjų narių uždarumas, atsitvėrimas nuo visuomenės, kuri, beje dažnu atveju, už patekusius į Tarybą net nebalsavo, tiesiog „veidams“ bei „figūroms“ atsisakius mandatų, pateko pakildami sąrašo eilėje.
Balsas.lt redaktorius Saulius Spurga išskyrė dvi esmines priežastis, kurios lemia, jog situacija yra tokia, kokia yra. Kitaip sakant, keiksnojama. Pirmiausia – tautos identiteto krizė. Remtis į basanavičines ar bent jau į smetoniškąsias vertybes dėl jų nebeatitikimo dabarties pasaulio iššūkiams mūsų visuomenei nebeišeina, o štai naujų vertybių nėra – blyksi tik „lagerinės kultūros“ (kaip visą dabartinės Rusijos viešąją erdvę apibrėžia Viktoras Pelevinas) atspindžiai. Prie to tiesiogiai prisideda ir visos medijos, tiesiog kurdamos įvairius simuliakrus. Politinėje erdvėje beveik nėra tikrų lyderių, kurie turėtų kultūrinį pagrindą; šalia to, tose pačiose medijose, nuolat yra skatinamas „laukinis liberalizmas“, kas daugeliui žmonių sukelia „Stiprios rankos“ ilgesį bei sentimentus. Vienintelis būdas tam atsispirti yra kurti stiprias tikras pilietines bendruomenes su turiniu, savo tradicijomis, o ne dirbtines (kurias taip pat galima priskirti prie tų pačių simuliakrų), labai populiariai taip pat vadinamas „bendruomenėmis“, tačiau kuriamas kolūkio principu: iš viršaus nuleidžiamas „ukazas“, surenkami reikalingi žmonės, paskelbiama, kad „bendruomenė“ egzistuoja, pamirštant, jog jos kūrimas nesibaigia niekada.
Antra priežastis, pasak Sauliaus Spurgos– valstybės valdymo krizė, kurią sąlygoja jau paminėti aspektai: realios savivaldos nebuvimas, savivaldos rinkimų sistemos neatitikimas pačios savivaldos idėjai, visuomenės sentimentai „stipriai rankai“.
Bendras tokių demokratijos vertybių kaip stipri bendruomenė, pilietinė visuomenė pralaimėjimas ir vienintelės veiksnios alternatyvos – ES pinigų maišo priešpastatymas „stiprios rankos“ politikos skelbėjams, leidžia daryti išvadas, kad keisti situaciją reikia jau vakar.
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, svarstydamas kas laimėjo/nelaimėjo vykusių rinkimų, nesutinka su politikos apžvalgininkės Ainės Ramonaitės nuomone, jog niekas šių rinkimų nelaimėjo. Kuolio teigimu, moraliai laimėjo Tvarkos ir teisingumo ištroškusi partija. Ryškiai pralaimėjo Darbo partija, tačiau atsižvelgti reikia ir į tai, jog nuo paskutinių rinkimų buvo prarasta 127 tūkstančiai balsuotojų, kurie emigravo. Dariaus Kuolio nuomone Darbo partijos pralaimėjimas parodė, jog tiek VSD, tiek STT vis dar yra sėkmingai naudojami įrankiai politinėse kovose.
Taip pat pritariama Sauliaus Spurgos nuomonei, jog krizės simptomai jau aiškiai matomi.
Štai Premjero aka socdemų rinkimų štabo vadovo Kirkilo paverkšlenimai prieš medijų kameras, bloknotus ir kitas priemones, jog štai jis žinąs atvejų, jog kai kurios partijos ruošiasi pirkti balsus ir netgi specialiai apmoko savo veikėjus kaip tai daryti, niekaip kitaip rinkėjų ir nenuteikia, jog tvarkos pirmiausia, o taip pat ir teisingumo šioje valstybėje žiauriai trūksta. Atrodo – žinai atvejį, kreipkis visomis numatytomis tvarkomis ten, kur numatyta. O jei verkšlenama dėl gandų, tada dar liūdniau.
Taip kad politinės valios neturėjimas, jos nebuvimas reabilitavo Paksą, ir būsimus paksus, teigia pilietinės visuomenės instituto direktorius.
Galime daryti prielaidą, jog Lietuva yra išsiilgusi ne „stiprios rankos“, o elementarios tvarkos.
Nuo to, kaip elgsis taip vadinamos (ar bent jau save vadinančios) „tradicinės“ partijos iš esmės ir priklausys, kokia tvarka ir teisingumas bus: demokratinis ar paksistinis. Elementariai tvarkai ir teisingumui, kaip tai yra suprantama normalioje demokratinėje valstybėje mums trūksta elementarių dalykų: reiklesnio požiūrio į politikus ir valdininkus (pasak Kuolio, jie gyvena ištvirkimo sąlygomis, tai panašu į XVIII amžiaus pabaigos Lietuvos – Lenkijos valstybės valdymo aparatą: visi tariasi, niekas nieko nedaro), stipresnės pilietinės priežiūros (tačiau tikros, o ne simuliuojamos „liaudies kontrolės“), ir galų gale reikia baigti su ta „procedūrine (vėlgi – vaidinama) demokratija“ kuri yra būdinga daugumai post sovietinių šalių.
Formuluojant vieną iš esminių išvadų galima prieiti prie teiginio, jog dėl tokių rinkimų rezultatų kalčiausios yra būtent tradicinės, valdančiosios partijos, kadangi, pasak politologo Gintaro Mitrulevičiaus, pakso ir panašių į tai rezultatai yra visuomenės protesto rezultatai.
Reziumuojant sakome: kad ir kaip banaliai tai skamba, viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tačiau tik tada jei nesimuliuojame. Jei nesimuliuosime sąžiningų, dorų, demokratijos vertybes ginančių, tvarką palaikančių, teisingumą užtikrinančių. Tokiais reikia būti.
Kitas klubo politika.lt susitikimas vyks kovo 28 ten pat.
