Kadangi niekas nepadarė ypatingo dalyko, dalykas susivyniojo į kokonan panašų vynioklį ir užmerkęs savo šeštą jausmą bei numarinęs trečią akį iš nežinia kiek turimų, išsipirko.
Neypatingi dalykai ištiko jau kelintą kartą, tik šiuo jie liko ilgam. Tapo pilka ir reikėjo nemenko kiekio gatvės akmenų ir vieno lietuvio, kad iš dešinės į kairę ekranu praskrietų mėlynos ir raudonos veikia – neveikia stiliaus lemputės lydinčios juodai apsirengusius apsišarvavusius, laikančius valstybės santvarką ir pamatus (8.00 – 17.00) ir žolės debesy tyliai pritariančius, kad pinigai neturėtų turėti gebėjimo padaryti viską (22.00 – 4.00) .
Dalykas Kristianijoje atsimerkė.
Už Lietuvą toliau liko niūniuoti lopšinių kokonui, bet čia jau ryškiai ne jų vienų bėda. Įdomu, ar galėtų nutikti pirmas paksiaus valdžios aktas, kuris grąžintų Skalvijos emigrantus i Lietuvą. Turbūt ne…
